čiulpis

čiul̃pis sm. (2), čiulpỹs (4) Ps 1. duonos ar ragaišio mazgelis su cukrum vaikui čiulpti, čiulpė, čiulpikas: Duok vaikui čiul̃pį, tegu žinda Jdr. 2. (neol.) A.Baran gram. dvižidinė afrikata (č ar dž).